Landbśnašarhįskóli gerir engar athugasemdir viš rįnyrkju į landinu.

 Landbśnašarskóli sem ekki leggur neina įherslu į žį sjįlfsögšu stašreynd aš landnot,verši aš vera ķ sįtt milli manns og nįttśru og žaš sé glępur gagnvart framtķšinni aš stunda rįnyrkju,hlżtur aš vera ķ öngstręti.Žaš vantar aš styrkja grunnin,landiš sjįlft sem öll landnżting byggist į Okkar bśskapahęttir hafa eytt stęrstum hluta gróšurlendisins og viš erum oršin žekkt fyrir aš stįta af verst farna landi af bśsetu sem žekkist og žaš ķ ašeins 1100 įr.Žrįtt fyrir žessa stašreynd höldum viš įfram rįnyrkjubśskapnum žó ķ óefni sé komiš fyrir löngu.HVERS VEGNA? Fręšingar ķ öllum žessum nįttśrufręšistofnunum,dunda sér viš eilķfar rannsóknir innan sinna veggja eša giršinga en gera enga kröfu um aš žęr verši aš einhverju gagni.Komiš verši į ręktunarbśskap meš skepnur ķ vörslu sinna eigenda.Žvķ žį fyrst er hęgt aš nżta rannsóknirnar landinu til góša,fyrr ekki HVAŠA GAGN ER AF RANNSÓKNUM EF EKKI FYLGJA AŠGERŠIR TIL ŚRBÓTA.Landgręšslan veit vel viš hvaša fįrįnlegu skilyrši hśn žarf aš vinna, ķ stöšugu kapphlaupi viš ofbeitina. peningana okkar į aš nota ķ aš gręša upp frišaš landiš,en bęndur sęju um sķnar skepnur og sjįlfbęra nżtingu į sķnum jöršum.,ķ staš žess aš beita žeim stjórnlaust į landiš.Į ašra miljón fjįr rķfur ķ sig allt žaš viškvęmasta og fallegasta sem žaš nęr til svo sem nżgręšingin og blómplönturnar allt sumariš.Ķ dag borgum viš žeim jafnvel fyrir aš rękta upp skemmdir į sķnum eigin jöršum ,meš įburši fręjum og jafnvel skógarplöntum ķ skjólveggi.Žaš er meš eindęmum,hvaš žessi śrelti saušfjįrbśskapur, kostar okkur skattborgarana,ekki sķst vegna žess aš bęndur eru of margir aš framleiša of mikiš.Samt fį žeir sķnar beingreišslur frį rķkinu og rétt fyrir kosningarnar, bónus upp į 16 milljarša nęstu 6 įrin ( landgręšslan fékk 14 miljarša ķ 100 įr )til aš styrkja meiri offramleišslu landinu til skaša Dżr atkvęšakaup žaš!.Žaš veršur aš gera rįšstafanir til aš bśa ķ žessu landi įn žess aš ganga stöšugt į rżrnandi gróšurrķkiš og skila žvķ ķ tętlum til afkomenda okkar,vegna stundarhagsmuna. Žaš er landnķšsla og okkur ekki sambošiš.Vakniš af žessum ręnuleysisdoša og stöšviš ósóman hann į eftir aš leggjast žungt į heršar komandi kynslóša. Skįldiš Bóluhjįlmar orti kvęši ķ tilefni konungskomu hingaš til lands į 19 öld. hann fékk ekki aš flytja žaš, Žaš žótti nķš um landiš.Žaš hefst į žessum oršum ”Sjį nś hvaš eg er beinaber,. brjóstin visin og fölar kinnar Er ekki sami feluleikurinn enn ķ gangi, til aš žurfa ekki aš rošna af skömm yfir įstandinu? Landbśnašarhįskólin bķšur hingaš į nįmskeiš fólki frį löndum sem eiga vķš uppblįstur ķ löndum sķnum aš strķša,til aš kenna žeim aš rękta žaš upp.Vissulega hefur landgręšslan öšlast mikla reynslu ķ sinni vonlausu barįttu viš eyšingaröflin,žó sķgur enn į ógęfuhlišina,vegna žess aš ašal skašvaldurinn fornaldar rįnyrkjubśskapurinn er enn stundašur. Skyldi nįmsfólki vera sagt frį žvķ aš žeir séu aš lęra hjį žjóš sem vinnur eins og Bakkabręšur foršum,ausa ķ botnlausa tunnu? Herdķs Žorvaldsdóttir leikkona og frv. form .Lķfs og lands.

Gerspillt land af manna völdum, og žvķ mengunarverksmišja.

  Hernašinum gegn landinu er haldiš įfram sleitulaust. Ķsland er land ķ tötrum. 65% af upphaflegu gróšurlendi er horfiš, og afgangurinn vķša illa į sig kominn. Žegar gróšurinn hverfur, hverfur kolefnisbindingin og sśrefnismyndunin. Ķ staš žess hefst rotnun lķfręnna efna ķ jaršveginum, og žašan streyma sķšan gróšurhśsalofttegundirnar. Um 77% af mżrlendinu erum viš bśin aš eyšileggja. Žegar mżrarnar eru ręstar fram breytast žęr ķ mikilvirka verksmišju og afuršin er gróšurhśsalofttegundir; koltvķsżringur, metan og tvķköfnunarefnisoxķš. Rannsóknir sżna aš žessi losun er veruleg, og umtalsverš af žeirri sķšastnefndu en hśn er 310 sinnum skašlegri en koltvķsżringurinn.Rannsókn į mengun frį žessu skemmda landi stendur yfir ķ samvinnu viš hįskólann ķ Gautaborg. Žaš skyldi žó ekki vera aš mengunin śr žessu skemmda landi sé meiri en frį allri annarri starfsemi okkar. Žessi eyšilegging sem er nś aš vitnast um aš veldur svona mikilli mengun į eftir aš breyta forsendum ķ samkomulögum žeim sem viš ritušum undir, Rammasamningi Sameinušu žjóšanna og Kżoto-bókuninni, žar sem skylda okkar var aš greina frį allri mengun af manna völdum. Ekki bara frį bķlum, skipum, stórišju og öšru slķku. Af hverju er aldrei minnst į žessa vį žegar talaš er um mengun sem viš völdum? Er žessi smįn okkar, hvernig viš förum meš landiš, feimnismįl vegna samvisku getulausra og hręddra stjórnmįlamanna viš aš žurfa aš takast į viš vandann. Geta žeir meš góšri samvisku endaš sinn stjórnmįla feril sįttir viš įstandiš. Žeir höfšu žó tękifęri til aš vinna aš žvķ aš bjarga landinu okkar. Bjarga žvķ frį aš missa enn meira af žeim tętingslega nįttśrugróšri sem ennžį er óuppétinn eša nišur traškašur af allt of mörgum skepnum, af óžörfu og öllum til skaša?Stjórnlaus beit og offramleišsla, af hverju? Spyrji hver sķna samvisku. Hvaš eru gróšur- og nįttśruverndarvinirnir sem hrópa hęst um verndun nįttśrunnar aš gera ķ žessu stęrsta vandamįli landsins, gróšureyšingunni. Framtķšarlandiš, Vinstri gręnir o.f.l. hrópa allir ķ kór: „stöšviš virkjanir“, sem eru žó ašeins į nokkrum smį blettum į landinu, en minnast aldrei į aš stöšva verši uppblįsturinn og rįnyrkjuna, sem skašar allt landiš og veldur jafnvel meiri mengun en įlverin. Žvķlķk blinda og hręsni. Er įstęšan e.t.v. sś aš žeir sem hafa stundarhagsmuni af rįnyrkjubśskapnum standa vörš gegn öllum umręšum og breytingum į įstandinu? Hver gęti įstęšan veriš önnur žar sem žetta žjóšžrifamįl kemur žó öllum öšrum landsmönnum til góša? Og aš lokum vil ég vitna ķ sérfręšing mįli mķnu til stušnings:„Meginorsök uppblįstursins er hvorki aš finna ķ eldsumbrotum né versnandi loftslagi. Mašurinn og sauškindin eru megin orsök žess óhugnanlega uppblįsturs sem įn aflįts hefur rżrt vort dżrmęta gróšurland ķ Ķslands žśsund įr.“ - Siguršur Žórarinsson jaršfręšingur 1961. Śr bók Landgręšslunnar, Gręšum Ķsland 1987. Herdķs Žorvaldsdóttir,leikkona og frv. form. Lķfs og lands

UPPÉTNA OG MISŽYRMDA, FAGRA LANDIŠ OKKAR

Jį žaš var fagurt og frķtt ķ įrdaga og smjör draup af hverju strįi, žangaš til mannskepnan meš sķna frumstęšu sjįlfbjargaržörf og gręšgi, eignaši sér gósenlandiš og fóru „ķ vķking“ viš gróšurinn strax ķ upphafi. Hjuggu og brenndu skógana og skepnur gengu žar sjįlfala allt įriš, svo helmingur skóglendisins var horfinn eftir ašeins fyrstu 200 įrin. Sķšan fór aš sķga į ógęfuhlišina og smįtt og smįtt fóru eyšingaröflin aš nį yfirhöndinni žar sem alltaf var tekiš įn žess aš gefa neitt ķ stašinn. Žessu höfšu menn į žeim tķma lķtinn skilning į. Aušlindir jaršar voru ķ žeirra augum ótakmarkašar. Eftir žvķ sem aldir lišu rżrnušu stöšugt landkostir og fįtęktin jókst. En engin tók samt viš sér ķ 11aldir, ekki fyrr en ķ óefni var komiš og fjöldi jarša voru horfnar ķ sand og fleiri ķ hęttu. Žį tóku nokkrir framsżnir menn žį įkvöršun aš eitthvaš yrši aš gera ķ mįlunum. Sandgręšsla Ķslands var stofnuš 1907 og einn mašur var rįšinn ķ sandgręšsluna yfir sumarmįnušina. Margar voru śrtölurnar og efasemdirnar um aš eyša peningum ķ svona vonlaust verk. Smįtt og smįtt fór žó aš sjįst įrangur af žvķ aš minnka sandfokiš meš giršingum og melgresi. Miljónir tonna af gróšurmold, okkar dżrasta fjįrsjóši, hafa fokiš į haf śt og tķnst eftir aš gróšurinn var horfinn. Lķflaus grjóturš og eyšimerkur žekja stór svęši į landinu sem enn valda miklu foki til skaša hvenęr sem hreyfir vind į žurrum dögum. Žetta  kom berlega ķ ljós ķ sumar, žegar komu nokkrir žurrir góšviršisdagar. Fokiš var svo mikiš sérstaklega į sušurlandinu aš ekki sįust mörk śr lofti hvar strönd og sjór męttust. Greinar birtust um žaš ķ blöšum aš landiš vęri aš fjśka burt, en ekki sįust nein višbrögš landsfešranna aš gagni frekar en vant er, og žó var 100 įra afmęli landgręšslunnar haldiš ķ haust, meš mikilli sjįlfs įnęgju rįšamanna yfir žeim mikla įrangri sem landgręšslan hefši nįš og žeim 14miljöršun sem hśn hefši fengiš ķ žessi 100 įr. Į sama tķma fį saušfjįrbęndur 16 miljarša į nęstu 6 įrum til aš auka framleišslu į kjöti sem žegar er of mikil, fyrir utan landspjöllin sem af žvķ hlżst.Satt aš segja hefur landgręšslan žurft aš vinna hįlfgerša bakkabręšra vinnu alla tķš meš bitvarginn stöšugt į hęlunum, helmingur af fjįrframlögum hennar frį rķkinu (okkur skattborgurunum) hafa fariš, af illri naušsyn ķ gaddavķrsgiršingar utan um svęši sem tekin hafa veriš til ręktunar. Og stundum hafa bęndur fengiš žau afhent aftur til beitar, fyrir sķnar rollur, žegar viš vorum bśin aš rękta žau upp eftir rįnyrkjuna, į okkar sameiginlega landi. Er ekki löngu kominn tķmi til aš hlķfa žeim skemmda nįttśrulega gróšri sem eftir er, og menn hafi sķnar skepnur į sinni įbyrgš og eigin landi og beri sjįlfir kostnaš af endalausri offramleišslu sem er óforsvaranleg bęši vegna landspjalla og kostnašar. Bęndur eruš žiš įnęgšir meš aš vera landnķšingar? Rįnyrkja er landnķšsla og žannig er bśskapur ykkar stundašur enn ķ dag. Allar sišmenntašar žjóšir ķ kring um okkur eru fyrir löngu sķšan farnar aš stunda ręktunarbśskap meš sķnar skepnur ķ giršingum.Oft halda talsmenn ykkar žvķ į lofti aš bęndur gręši landiš, landgręšslan hefur komiš į stofn įtaki meš ašstoš bęnda viš uppgręšslu, žeir fį grasfrę og įburš gefins og leggja til vinnu į sinni eigin jörš handa sķnum eigin skepnum. Ef žeir vinna landgręšslustörf meš landgręšslunni žó žaš sé til aš gręša uppnagaša beitarhaga eša afréttalönd fį žeir borgaš fyrir sķna vinnu eins og hverjir ašrir daglaunamenn.Viš erum aš verša aš athlęgi fyrir aš lįta éta undan okkur landiš meš frumstęšum hiršingjabśskap, en žykjumst geta kennt öšrum landgręšslu meš okkar bakkabręšra ašferš. Einhvern tķma įtta žeir sig į žvķ hvaša vit-leysa hér er ķ gangi og žaš ennžį į tuttugustu og fyrstu öldinni. Henni er haldiš viš lżši af skammsżnum eigin hagsmunaseggjum sem taka ekkert tillit til framtķšarinnar, į žessu verst farna landi af bśsetu. Flżtur į mešan ekki sekkur.Bęndur og rįšamenn, sefur samviskan vęrum svefni?Hvar eru samtökin fagra Ķsland? og önnur nįttśruverndar félög, eru žau blind į öšru auga. Sjį žau ašeins reykinn śr fįeinum įlverum sem skapa žó žjóšfélaginu tekjur og vernda ašra jaršarbśa frį miklu meiri mengun, en eru blind į orsakavald gróšureyšingarinnar į stęrsta hluta landsins. Og žaš į mešan sand og moldskaflar eyša gróšri og stöšugt stękka eyšimerkurnar, sem eru žó žegar višurkenndar sem žęr stęrstu manngeršu sem žekkjast. Óbętanlegar nįttśrugersemar hverfa smį saman undir sand, žrįtt fyrir ótrślegan dugnaš landgręšslunnar. Hluti af Dimmuborgum er horfinn ķ sand og stöšugt fżkur ķ Ódįšahraun og Lakagķga svo dęmi sé tekiš. Žetta er brot į alžjóšasamžykkt sem samžykkt var į Rķó rįšstefnunni um žaš aš engin žjóš hefši rétt į aš eyšileggja nįttśruundur sķn. Žaš kęmi öllum heiminum viš. Viš felum alltaf skömmina og skrökvum žvķ aš öšrum žjóšum aš viš séum til fyrirmyndar.Eru žessir skammtķma hagsmunir žess virši? Afkomendur okkar munu krefjast svara. HVERS VEGNA FÓRUŠ ŽIŠ SVONA MEŠ GRÓŠUR LANDSINS ŽÓ ALLIR SĘJU HVERT STEFNDI?

SLĘM ER SAUŠKINDIN FYRIR GRÓŠURINN EN GEITIN ER SŻNU VERRI.

 Į hinu hįa Alžingi flutti žingmašur žingsįlyktunartillögu um aš fela landbśnašrįšherra aš beita sér fyrir eflingu ķslenska geitarfjįrstofnsins.Stofninn sem kom meš landnįmsmönnum hafi veriš einangrašur hér sķšan og sé žvķ”einstakur ķ sinni röš fyrir hreinleika sakir.”Ég man ekki betur en ég hafi nżlega lesiš um vandręši vegna śrkynjunar stofnsins žvķ hann sé oršin allt of skyldur innbyršis.Lagt er til ķ tillöguni aš bęndur fįi tķmabundna hękkun į greišslu fyrir hverja geit og hafnar verši rannsóknir į erfšamengi hennar.Halldór Runólfsson yfirdżralęknir segir mögulegt aš bśa til fósturvķsa og flytja milli saušfjįrveikivarnarsvęša en žaš kosti mikiš og žurfi aš styšja meš opinberu fé.Landbśnašarrįšherra segir aš viš viljum ekki missa stofninn nišur.Gallinn er sį ,aš geitin er skašręšisskepna į viškvęman gróšur,slęm er sauškindin sem er aš ljśka viš aš klįra kjarr og nįttśrulegan blómgróšur landsinns meš įframhaldandi rįnyrkju,en geitin nagar alveg nišur ķ rót .Geitin er létt į fęti og stekkur yfir allar giršingar og klifrar ķ klettum og gęti ugglaust nįš aš naga nišur fallegar hrķslur į sillum og ķ  gilum žar sem sauškindin hefur ekki komist aš.Į mešan lausaganga bśfjįr er stumduš hér, meš allt of mikin bitvarg į landinu stöšugt til skaša, ęttum viš aš fara varlega ķ žaš aš aš fjölga geitinni nema fękka žį sauškindinni um leiš sem löngu er tķmabęrt. Margar eyšimerkur hér og śt um heim hafa myndast vegna ofbeitar og hjaršmennskubśskapar,sem enn er stundašur vķša um heim en er löngu afnumin hjį žjóšum sem telja sig sišmenntaša og vernda sitt gróšurrķki fyrir lausbeislušum bitvargi.Menn mega hafa eins margar rollur og geitur og hestastóš eins og žeir vilja svo fremi aš žeir haldi žeim į sķnum heimalöndum og ķ giršingum.Viš viljum ekki lengur borga fyrir endalausar višgeršir į sįrum ķ ofbeittu landinu og örvęntingarfulla barįttu viš uppblįsturinn į mešan rįnyrkjan eltir uppi įrangurinn Landsmenn lįtiš ķ ykkur heyra,žetta įstand er tķmaskekkja.                      Herdķs Žorvaldsdóttir leikkona og  fyrrverandi formašur Lķfs og lands.  

 


Vitnaš ķ sannanir fyrir skašsemi fjįrbeitar į villtan gróšur.

       

Ef einhverjir sem hafa lesiš ašvörunar greinar mķnar ķ gegnum įrin um skelfilega skašsemi lausabeitar bśfjįr į viškvęman villigróšur landsinns og stękkandi eyšimerkur,hugga sig meš žvķ aš ég viti ekki hvaš ég er aš segja og fari meš ķkjur og sé ekki fręšingur ķ nįttśruvķsindum žį ętla ég aš vitna ķ alvöru fręšinga, um hvaš žeir segja um įhrif rįnyrkjunnarį landiš.Žvķ veršum viš žó aš trśa.Frį žvķ landgręšslan tók til starfa fyrir hundraš įrum,hafa allir sem aš mįlinu hafa komiš varaš viš rįnyrkjunni en žurft aš berjast varnarbarįttu viš uppgręšsluna meš bitvarginn į hęlunum og stöšugar višgeršir į skemmdum beitarlöndum en žann dag ķ dag.Allt er žetta vegna skammsżni bęndastéttarinnar og hugleysi rįšamanna,og žeirra fręšimanna sem vinna hjį rķkinu og verša aš sętta sig viš įstandiš žegjandi, til aš halda vinnunni.Og hér kemur fyrsta tilvitnunin śr riti landgręšslunar.Gręšum Ķsland og er śr grein eftir Andrés Arnalds. Hann segir aš žar sem land hafi veriš frišaš fyrir beit bśfjįr meš giršingum eša vegna breytingar į bśsetu   hafi gróskan margfaldast į stuttum tķma ef nįttśran hafi fengiš tękifęri til aš sżna gróšurmįtt sinn.Fimm gróšurfręšingum beri saman um aš žvķlķk hnignun landkosta sem hér hefur įtt sér staš eigi sér fįar hlišstęšur ķ heiminum į sögulegum tķma.hann segir aš um landnįm hafi allt aš 65% landsinns veriš žakiš gróšri nś sé ašeins um fjóršungur eftir, sem hafi žó vķša skipt um svip žar sem margar plöntutegundir hafi horfiš śr beitilandinu oft žęr viškvęmustu og fallegustu,Nś sé ašeins um fjóršungur žakin gróšri mismunurinn hafi oršiš gróšureyšingunni aš brįš.Hann endar greinina meš žvķ aš segja aš žegar gróšursagan sé rakin sé ljóst aš žaš séu ekki nįttśruöflin sem skipti sköpum um framvindu hennar heldur sé žaš į okkar valdi aš skrį sögu hennar svo sęmd sé aš.tv.lķkur.Ég spyr ykkur lesendur sem eigiš afkomendur sem eiga eftir aš lifa ķ žessu skemmda landi,segir samviskan ykkur ekki aš žaš sé löngu komin tķmi til aš stöšva skašann af rįnyrkjunni og gefa landinu griš,svo hęgt verši aš snśa vörn ķ sókn.?Įframhald į vitnisburši sérfręšinga um eyšileggingu gróšuržekjunar vegna bśskapahįtta okkar munu halda įfram į nęstunni.

GÖMUL GREIN- Viš óskum nżju rķkisstjórninni til hamingju

Viš óskum nżju rķkisstjórninni til hamingju, um leiš og viš vonumst til aš hśn verši bęši landi og žjóš til farsęldar.Mörg mįl bķša śrlausnar efnahags og velferšarlega, en eitt er žaš mįl sem ętti aš hafa allan forgang og žolir enga biš lengur, en žaš er uppblįsturinn og gróšureyšingin į landinu sem stöšugt rżrir landgęši og er glępur gagnvart komandi kynslóšum. Žessi rįnyrkja sem hélt lķfinu ķ forverum okkar sem įttu ekki annara kosta völ, hefur kostaš landiš meir en helming gróšurhulunnar, auk žess sem afgangurinn er vķša ķ sįrum sem stöšugt blęšir śr. Gróšurmoldin fżkur į haf śt og sandurinnmyndar stöšugt stęrri eyšimerkur, kęfir gróšur og fęrir ķ kaf óbętanleg nįttśruveršmęti svo sem Lakagżga, dymmuborgir, ódįšahraun o.f.lŽó aš landgręšslan hafi unniš stöšugt aš uppgręšslu ķ 100 įr og bjargaš mörgum svęšum frį örfoki žį hefur hśn ekki undan eyšingaröflunum. Hśn hefur žurft aš vinna Bakkabręšra vinnu meš rįnyrkjuna į nįtturugróšrinum į hęlunum. Hśn hefur žurft aš eyša helmingi af sķnum litlu fjįrmunum ķ endalausar giršingar eingöngu  vegna lausagöngu bśsmala. Er žetta okkur sęmandi aš lįta skepnur éta undan okkur landiš aš óžörfu, einungis vegna rįšleysi rįšamanna og ótta viš aš missa athvęši bęnda, ef ętlast vęri til af žeim aš žeir stundušu ręktunarbśskap ķ staš rįnyrkju, og bęru įbyrgš į sżnum skepnum į egin landi og e.t.v. völdum afgirtum beitarhólfum sem žeir bęru įbyrgš į aš yršu ekki örfoka eins og mörg afréttalönd žeirra hafa oršiš. Žessu strķši viš landiš okkar veršur aš ljśka strax. Annars töpum viš strķšinu og eyšingaröflin hafa vinninginn. Sandurinn tekur völdin og viš ręnulaus žjóš, sitjum eftir į örfoka landi meš nokkur vķggirt uppgręšslusvęši eins og vinjar ķ eyšimörkinni sem žurfa einnig aš berjast fyrir tilveru sinni vegna įgangs sandsins. Er žetta įsęttanleg framtķšar sżn.? Vakniš bęndur og rįšamenn. Komandi kynslóšir munu halda aš viš höfum veriš frįvita aš fara svona meš landiš aš óžörfu į  21.öldinni.

Bulliš um „óspillta“ nįttśruna.

Sveinn Siguršsson skrifaši grein ķ morgunblašiš ķ vor. Vegna žess aš žaš sem hann segir žar er eins og talaš śr mķnu hjarta, langar mig aš vitna ķ hana, enda hefur hśn sjįlfsagt fariš fram hjį mörgum. Fyrirsögnin var”Bulliš um “óspillt” landiš”.Hann segir: “Į örskömmum tķma hefur okkur nęstum tekist aš śtrżma nęstum heilu vistkerfi ķ žessu landi en žeir sem nś fara mikinn ķ umhverfisumręšunni viršast ekki hafa af žvķ neinar įhyggjur. Raunar opna žeir ekki munninn įn žess aš tala um “óspillta nįttśru žessa lands, žvert ofan ķ allar stašreyndir.”Hann segir į öšrum staš: “Margur reynir aš svęfa minnimįttarkennd meš skrumi ,hiš sanna ķ mįlinu vita žó allir sem vilja vita aš Ķsland er eina landiš ķ Evrópu sem er gerspilltaf mannavöldum į umlišnum žśsund įrum samtķmis žvķ aš Evrópa hefur veriš ręktuš upp. Meš žessum oršum hófst fręg grein eftir Halldór Laxness sem hann birti ķ Morgunblašinu į gamlįrsdag 1970.”Hernašurinn gegn landinu” hét hśn en žó hśn vekti mikla athygli, fór žvķ fjarri aš henni vęri tekiš fagnnandi. Svo bįgt fékk Nóbelskįldiš fyrir, aš sagt er aš bękur žess hafi veriš hįlfgerš bannvara ķ sumum plįssum lengi į eftir.”t.v.l.Enn žann dag ķ dag viljum viš ekki horfast ķ augu  viš žessa skömm. Af žvķ aš žaš snertir viš forréttindum einnar stéttar ķ landinu, sem er žó ekki nema 1% žjóšarinnar ķ dag en hefur rétt til aš rįnyrkja landiš okkar meš į ašra milljón fjįr į lausabeit allt sumarišog hrossastóš oft į śtigangi mest allt įriš. Žetta er meira en viškvęmur og nišurnagašur gróšur landsins žolir įn stöšugs undanhalds. Ég kenni huglausum og samviskulausum rįšamönnum frekar um ósóman en bęndum. Hver vill missa sķn forréttindi? Žó vęri žaš bęndastéttinni til mikils sóma aš taka sjįlfir frumkvęši ķ žessum mįlum. Stunda ręktunarbśskap į sķnum jöršum, til aš hlķfa vistlandinu okkar allra frį frekari rżrnun blómjurta og kjarrs og auka įrangur landgręšslunar sem žį žyrfti ekki aš vķggirša meš ęrnum kostnaši hvrrn reit sem tekin er til ręktunar. Hver vill liggja undir žvķ įmęli aš vera landnżšingur, žvķ rįnyrkja er landnķšsla? Ég hef žó vitneskju um aš einhverjir bęndur séu farnir aš stunda ręktunarbśskap meš sķnar skepnur į eigin jöršum og er žaš mjög til fyrirmyndar. Framtķšin bżšur ekki upp į ašra bśskaparhętti ef viš ętlum ekki aš bśa hér į blómlausu beru og uppblįsnu landi. Vakniš landsmenn og hjįlpum landinu aš skrķšast sķnum eginlega skóga og blómskrśša ķ friši fyrir lausrįfandi bitvargi, į ašra milljón saušfjįr auk hundraš žśsunda hesta. Herdķs Žorvaldsdóttir, leikkona og f.v. formašur Lķfs og Lands

Ótrślegt langlundargeš nįttśrufręšinga.

Žaš er meš ólķkindum hvaš ķslenskir nįttśrufręšingar og allir sem vinna aš nįttśruvernd, skógrękt eša landgręšslu hafa mikiš langlundargeš varšandi rįnyrkju og hjaršbśskap į landinu. Meš bitvarginn į hęlunum, sem hefur gert žeim marga skrįveifuna, žurfa žeir aš vķggirša hvern gróšurreit sem į aš vernda eša gręša upp. Óhemju kostnašur fer ķ giršingarreiti sem falla illa aš berangrinum ķ kring.Getur virkilega veriš aš allir žessir fręšingar sętti sig viš žetta óžarfa og fįrįnlega mišaldar bśskaparlag sem stöšugt gengur į gęši landsins? Hver er įstęšan? Erum viš ķ įlögum? Žaš er vel hęgt aš bśa į žessu blessaša landi meš žęr skepnur sem viš žurfum į aš halda, įn žess aš halda įfram aš hjįlpa eyšingaröflunum aš rżra žaš sem eftir er af nįttśrulegu gróšuržekjunni. Skepnunar eru of margar, į ašra milljón. 1400 tonn af kjöti voru afgangs ķ haust. Žaš žżšir aš hįtt ķ sextķu žśsund skepnur hafa nagaš landiš aš óžörfu allt sumariš ķ fyrra og įlķka offramleišsla er į hverju įri. Er eitthvaš vit ķ žessu? Bśfé žarf aš vera į völdum girtum svęšum og į įbyrgš eigenda sinna. Žessi tķmaskekkja, lausaganga bśfés bęnda um landiš, veldur žvķ aš strax į vorin žegar gróšurinn fer aš taka viš sér og blómin aš spretta eru į ašra milljón fjįr auk hestastóšs hleypt į nżgręšinginn og blómplönturnar, sem eru žeirra fyrsta val. Svo žegar viš förum aš feršast um landiš ķ sumarfķinu okkar er bśiš aš hreinsa śr vistlandinu megniš af blómskrśšinu og sumar jurtir koma aldrei aftur. Stašreyndin er sś, eins og Nįttśrufręšistofnun hefur sannaš, aš ótal blómplöntur hafa algerlega horfiš śr beitilandinu og aš į annaš hundraš žyrftu görgęslu viš, en ekkert hefur veriš gert žeim til bjargar žrįtt fyrir žessa vitneskju. Žetta hljóta nįttśrufręšingar aš vita. Finnst žeim žetta įsęttanlegt? Af hverju minnast žeir aldrei į aš žessi rįnyrkja sem stunduš er į landinu verši aš hętta ef afkomendur okkar eiga ekki eftir aš taka viš blómlausu og tęttu landi. Viš hvaš eru žeir hręddir? Nś er framsókn ekki viš völd, svo nś vęri fęri fyrir nįttśruverndar fólk aš mynda samtök og skora į rįšamenn aš taka į žessum mįlum. Koma į ręktunarbśskap og hjįlpa bęndum aš bśa meš reysn ķ landinu ķ staš žess aš valda žvķ óbętanlegan skaša. Žaš er löngu oršiš tķmabęrt. HVAŠ FINNST YKKUR?

Nżtum land en nķšum ei.

Rįnyrkjubśskapur eins og hann er stundašur hér, er nķšsla į landi og glępur gagnvart afkomendum okkar, žvķ hśn veldur rżrnun landgęša. Sķfelldar višgeršir landgręšslunnar į nišurnögušum beitilöndum į hverju įri eftir į ašra milljón fjįr og meir en hundraš žśsund hrossa, kostar okkur skattborgarana offjįr. Endar nį ekki saman, hvaš žį aš eitthvaš vinnist ķ barįttuni viš uppblįsturinn. Žó tekist hafi aš rękta upp nokkur foksvęši į hundraš įra barįttu landgręšslunnar er landiš enn aš fjśka burt. Žaš sįst greinilega ķ sumar hérna į sušurlandinu, žegar viš fengum nokkra žurra sólskinsdaga. Fokiš var svo mikiš aš śr lofti sįust oft ekki śtlķnur landsins.Siguršur Žórarinsson, okkar įstsęli nįttśrufręšingur į sķšustu öld, segir ķ grein 1961.„Meginorsök uppblįstursins er hvorki aš finna ķ eldsumbrotum né versnandi loftslagi. Mašurinn og sauškindin eru meginorsök žess óhugnanlega uppblįsturs, sem įn aflįts hefur rżrt vort dżrmętasta gróšurland ķ „Ķslands žśsund įr“.“Eina sęmandi gjöfin frį okkur til landgręšslunnar į 100 įra afmęlinu vęri loforš um aš stundašur yrši ręktunarbśskapur į žessu stórskemmda landi. Svo hśn sjįi fullan įrangur erfišis sķns ķ framtķšinni.

Svar frį mér

Nokkrir gestir hér į blogginu aš undanförnu, hafa svaraš skrifum Margrétar Jónsdóttur um umhverfismįl og veriš meš ašdróttanir um žaš aš hśn vissi ekki um hvaš hśn vęri aš fjalla ķ sambandi viš skašsemi og óhemju kostnaš viš rįnyrkjubśskapinn į landinu. Ég er henni algerlega sammįla, enda er hśn bśin aš koma meš sannanir fyrir stórskemmdum afréttalöndum vķša, af beit, sem bešiš var um. Ég hef kynnt mér įstand gróšureyšingarinnar į landinu ķ meir en 20 įr, mešal annars meš upplżsingum śr bókum og ritum landgręšslunnar (hafiš žiš gert žaš?) fengiš upplżsingar hjį Ingvari Žorsteinssyni nįttśrufręšingi sem hefur unniš viš aš kortleggja gróšur landsins ķ fjölda įra. Einnig er ég ķ stöšugu sambandi viš landgręšsluna, sem hefur žrįtt fyrir mikinn įrangur ķ uppgręšslu oršiš aš vinna eins og bakkabręšur viš aš gera viš skemmdir į götóttri flķk sem stöšugt er rakiš meira nešan af. Umgengni okkar viš landiš hefur gert žaš aš skemmdasta landi af bśsetu sem žekkist og er oft vitnaš til žess ķ śtlendum nįttśrufręši ritum. Lķfsskilyršin voru oft erfiš og fįfręšin mikil. Žvķ er ekki til aš dreifa ķ dag og žess vegna ófyrirgefanlegt aš hlķfa ekki gat slitinni gróšurhulu landsinns og koma į nśtķma ręktunarbśskap meš skepnur ķ vörslu eigenda sinna į žeirra eigin landi, ekki okkar hinna, sem veršum svo aš borga skemmdirnar. Žį vęri loksins hęgt sé aš rękta upp landiš af viti.

 Herdķs Žorvaldsdóttir



Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband